Įgyvendinant upių baseinų valdymo planus (UBVP) siekiama, kad iki 2015 metų vandens telkiniai Europoje pasiektų gerą ekologinę būklę. Tačiau siekiant šių tikslų susiduriama su daugelių vietinio lygmens kliūčių.
Taigi, siekiant geros Baltijos jūros ekologinės būklės reikia suderinti tarpvalstybines vandens išteklių valdymo sistemas ir skatinti glaudesnį Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimą.
Skirtingose šalyse yra skirtingai traktuojama saugomų vandens išteklių svarbą, neretai skiriasi ir taikomos praktinės priemonės. Be to laikas parodė, kad pasiūlytos priemonės ne visada yra efektyvios finansiniu ar aplinkosauginiu požiūriu. Tarpvalstybiniu lygiu pasiūlytos priemonės gali nesulaukti pritarimo vietiniame lygmenyje, sudėtinga gauti investicijas priemonių finansavimui.
Naujos ES vandens išteklių valdymo direktyvos iškelia naujus iššūkius, todėl reikia imtis neatidėliotinų veiksmų užtikrinant ilgalaikę vandens išteklių kokybę.
